supūsti

supū̃sti, sùpučia, sùpūtė 1. intr. Brž pradėti pūsti (apie vėją): Jau ir šaltas vėjas supūtė, ir saulės duktė numetė abrūsą BsPIII20. Tik viesulas ūmai supūtė ir vorą ant žemės nupūtė Blv. Kad supūstų šiauri vėjai, išdraskytų smilčių kalną, kad nukeltų grabo lentą NS561. Išeik iš kapelių, mano motynėle, priglausk prie širdelės našlaitę dukrelę. Vėjelis sùpūtė, smiltys sudulkėjo, ir iš po žemelės meiliai prakalbėjo (d.) Nm. Žinok: jau ožinis vė[ja]s sùpūtė, viena antra diena – i lytaus lūš trūks Prk. | refl.: Susipūskit, visi vėjai, iš visų šalelių, nupūskit ašarėles nuo skaisčių veidelių (d.) Pn, Rk. 2. tr. smarkiai pučiant nugairinti, pakenkti (apie vėją): Katrė įniršusi plyšo raudoniu, truputį vėjo supūsta, o daugiau iš apmaudo Žem. Sùpūtė vėjas lūpas Ds. Skaistų veidelį stropiai nuo vėjo slėpė, kad nesupūstų LzP. Neik vienmarškinis oran, gali vėjas supū̃sti Skrb. Atavežė vėjo supū̃stą teteliuką, atavežė sergantį Alks. Neatidarysiu, motyna, neatidarysiu, tikroja: supūs vėjulis linelius ir geltonuosius plaukelius TDrIV35. Pavasario vėjas labai sùpučia gyvulį Ob. Vėjas sùpūtė ranką Ėr. Nor nulėks, nor parneš [raibąją plunksnelę], bet ne tokia graži – sulyta, susnigta, vėjelio supūsta (d.) Rdš. Vėjas bulves sùpūtė, pažaliavo Ll. 3. tr. K pučiant suvaryti, sunešti į krūvą (apie vėją): Jau gera krūva moterų ir vyrų, lyg vėjo supūstų muselių P.Cvir. Netikėtai vėjas supūtė ledus sp. Miltų kalno nėr niekur supūsto Mrc. Vėjo supūstos baltos pieskelės – tai mano brolelių aukštos klėtelės (d.) Lp. Pusnį sùpučia didelę Nmč. Avižų lakiaus nebuvo, supūtė į pelus visus grūdus Trk. Ima pūsti žiemys, supučia debesis, jais paslepia nuo saulės žemę J.Jabl. Vėjas sùpūtė debesis, ir pradėjo lyti Ldk. Jau kad pradėjo vėjai mainytis, supū̃s ir lytaus Šv. Vėjas draskos draskos, lytaus supū̃s Skr. | Manė, kad vėjas jiem supū̃s [gėrybes] Vlkv. 4. tr. leidžiant oro srovę suvaryti: Kam čia dabar tas plunksnas sùpūtei į mano pusę? Paį. | prk.: Vaikiukus, rodos, kas pūste prie jų (mergaičių) supūtė Žem. | refl. prk.: Kaji kaip (kažkaip) susipūtė anuodu, susipažino ir apsižanijo Dr. 5. refl. tr. pučiant atsirasti: Mergelė papūtė laumės ausin, tai kad susìpūtė visokiausių turtų, rūbų (ps.) Ml. 6. tr. N, J pučiant sukurstyti, uždegti: Supučiu ugnį SD260, 322. 7. intr. pučiant pagriežti: Kad ir nemokyti muzikantai, bet sùputa puikiai Šts. 8. intr. pradėti griežti pučiant: Iš keturių pasaulio pusių angelai supūsią triūbomis TDrVII33. Senis supūtė į ragą rš. 9. tr. padaryti iškilų, storą, išpūsti: Sėda, zūbus supū̃tę, i bambaliuo[ja] Trk. Supū̃sk zūbus i nupūsk tą audrą Trk. | refl.: Susìpūtė patelkos (kalakutės), uodegas išplėtė Šts. 10. tr. šnek. padaryti: Trobas pūste supūtė – pasistatė Pnd. Pardien namo nesupū̃si Slm. | Svietas savo liežuviu ir supūtė tą naujyną Šts. 11. refl. šnek. susiimti, pasispausti, pasistengti: Susìpūčiau ir pakėliau sunkiausį maišą Šts. Susipūsk, ir išloši Šts. 12. tr. prilipinti, pridurti (verpiant): Nemoka nė siūlo supūsti, o jau verpti pradeda Ggr.

◊ [su] vė́ju supū̃sti greitai padaryti: Aš tau su vėju nesupūsiu KrvP(Vlkv). Vis viena kap vė́ju sùpūtė OG363. Su vė́ju nesupū̃siu Alk.

žándus supū̃sti pasistengti, pasitempti: Reik gerai supūsti žandus, kol tokį galą [javų] prikrausi Šts.

\ pūsti; antpūsti; apipūsti; atpūsti; dapūsti dapučia dapūtė; įpūsti; išpūsti; nupūsti nupučia nupūtė; papūsti; parpūsti; perpūsti; prapūsti; pripūsti; razpūsti; supūsti; užpūsti